Daugybei žmonių Lietuvoje neteko susidurti su itin griežtai reglamentuota energinio naudingumo klase, kai yra siekiama pasistatyti savo medinuką namą. Gyvename apsupti miškų, tad sakoma, kad antrasis lietuviškas auksas (pirmasis yra gintaras) – mediena. Taigi, paprastas klasikinis netašytų ar skaldytų rąstų namas – ne vieno lietuvio svajone buvo iki šių metų rudens, kai energetinis sertifikatas privalės patvirtinti, jog kiekvienas šis nedidelis yra pakankamai šiltus ir energetiškai efektyvus. Kas keičiasi ir kodėl.
Energetikos ir ekologijos sumetimais – griežtesni reikalavimai
Tad naujai patvirtinta energinio naudingumo klase nuo šiol bus skaičiuojama kitaip ne dėl iš piršto laužtų priežasčių. Pasirodo, iš tiesų didelė dalis gyventojų būdavo pasistatę taupydami, labai prastai apšildytus namelius. Šiluma labai greitai išeidavo iš namo per neapšiltintas sienas, prastai dengtą stogą, ne plastikinius, nesandarius langus, ko pasekoje, energinis sertifikatas čia tikrai nebūtų aukščiausios klasės. Taip pat ir šaltis itin greitai įsiskverbdavo į namus. Tos istorijos, kaip vaikučiai grįžę į namus tuojau pat sušyla lieka tik mitologijoje ir pasakose, kai senovės lietuviai iš tiesų statydavosi trobas iš molio, todėl jos buvo šiltos kaip krosnys. Šiai dienai yra pristatyta tiek daug tiesiog „kiaurų“ namelių, kad žmonės be perstojo turi juos kūrenti tiesiog tam, kad išlaikytų šilumą.