Ir vėl ant virvės

Ketvirtadienį atvažiavo Vaidas ir vėl mane nutempė ant virvės. Pakeliui paprašiau, kad nupirktų Castrol 5W30, nes ir tepalo, panašu, kad trūko. Aš nežinau, kas tai mašinai yra negerai, bet negaliu prisiminti, kada ji būtų veikusi nors kartą tikrai normaliai. Visą laiką su kažkokiais kaprizais, su kažkokiomis problemomis. Tai vienas sugenda dalykas, ta kitas. Ir blogiausia, kad niekada nežinai, kas laukia toliau, kas kada ir vėl taip suges, kad išvis nebegalėsi net prisišaukti pagalbos. Štai kokių nutikimų pastaruoju metu buvo nutikę su automobilio gedimais.

Rytais neužsikuria

Pirmiausiai savo kaprizus mašina ėmė rodyti rytais. Jeigu su ja nevažinėji kokias dvi – tris dienas, tai gali būti tikras, kad ryte nepadės nei Castrol 5W30, nei gražūs maldavimai – tiesiog niekas jau nepadės. Ir ką gali padaryti. Aišku, kai pirmus kartus neužsikūrėme, galvojome, kad gal dėl šalčio. Juk buvo žiema, o kaip tik žiemą kažkas toms mašinoms ir nutinka, kad jos taip ima ir neužsikuria. Taigi, pamanėme, kad ir čia kažkas negerai, kažkokie tiesiog kaprizų rodymai. Tačiau paskui pamatėme, kad taip pat neužsikuria ir tos pačios bėdos kartojasi jau ir pavasarį, kai prie šilumos viskas turėtų būti jau kaip ir kitaip. Deja automobilis nuvildavo mus iš visų jėgų net ir tada, kai jau žydėjo sakuros. Paskui supratome, kad kai važinėjama kiekvieną dieną, tada galima net ir žiemą rytais ją užkurti. Bet kuo ilgiau ji stovi neužkurta ir nenaudojama, tuo labiau tarsi aptingsta, o tada jau gali kviestis taksi, nes į darbą taip lengvai neišvažiuosi.

Užgeso ant sankryžos

Nelabai pavojingas, tačiau siaubingai nemalonus nutikimas man buvo tada, kai automobilis sustojo ant sankryžos ir tiesiog visiškai ėmė nejudėti. Taip, tai buvo tas mano automobilis. Nežinojau, ar jam akumuliatorius nusėdo, ar trūksta Castrol 5W30, ar dar koks velnias atsitiko. Tačiau iš visų pusių girdėjau pypimą lyg Indijos eisme, keiksmus, kaip tik Lietuvoje būna, ir daug visokių isterijų. Tada dar kartą susimąsčiau apie kelių etiketą. Kad gedimai ir avarijos yra baisiausi visai ne dėl realių patiriamų nuostolių, o dėl tų pykčio fontanų, kurie tiesiog tave iš visų jėgų užsipuola, vos tik tu kažkam netyčia pastoji kelią. Na o paskutinis nutikimas buvo užvakar, kai teko skambinti mūsų nuolatiniam gelbėtojui Vaidui, kad nutemptų mane namo ant virvės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *