Kaip keisis lietuviško medinuko likimas

Daugybei žmonių Lietuvoje neteko susidurti su itin griežtai reglamentuota energinio naudingumo klase, kai yra siekiama pasistatyti savo medinuką namą. Gyvename apsupti miškų, tad sakoma, kad antrasis lietuviškas auksas (pirmasis yra gintaras) – mediena. Taigi, paprastas klasikinis netašytų ar skaldytų rąstų namas – ne vieno lietuvio svajone buvo iki šių metų rudens, kai energetinis sertifikatas privalės patvirtinti, jog kiekvienas šis nedidelis yra pakankamai šiltus ir energetiškai efektyvus. Kas keičiasi ir kodėl.

Energetikos ir ekologijos sumetimais – griežtesni reikalavimai

Tad naujai patvirtinta energinio naudingumo klase nuo šiol bus skaičiuojama kitaip ne dėl iš piršto laužtų priežasčių. Pasirodo, iš tiesų didelė dalis gyventojų būdavo pasistatę taupydami, labai prastai apšildytus namelius. Šiluma labai greitai išeidavo iš namo per neapšiltintas sienas, prastai dengtą stogą, ne plastikinius, nesandarius langus, ko pasekoje, energinis sertifikatas čia tikrai nebūtų aukščiausios klasės. Taip pat ir šaltis itin greitai įsiskverbdavo į namus. Tos istorijos, kaip vaikučiai grįžę į namus tuojau pat sušyla lieka tik mitologijoje ir pasakose, kai senovės lietuviai iš tiesų statydavosi trobas iš molio, todėl jos buvo šiltos kaip krosnys. Šiai dienai yra pristatyta tiek daug tiesiog „kiaurų“ namelių, kad žmonės be perstojo turi juos kūrenti tiesiog tam, kad išlaikytų šilumą.

Kas nutinka, kai namelius reikia šildyti labai dažnai? Pirmiausia, atsiranda visiškas išteklių netaupymas, kai tenka kurti labai dažnai, nes šiluma paprasčiausiai nesilaiko namelyje. Taigi, galime įsivaizduoti, kad tenka išnaudoti daug daugiau anglių, durpių, medienos ir kitų populiarių kuro medžiagų. Puiku, kad gyvename tokioje dosnioje gamtoje, kur visko yra, tačiau žvelgiant globaliniu mastu, naujai užtikrinama energinio naudingumo klase padės išvengti pasaulyje trūkstančių išteklių bereikalingo eikvojimo. Taip pat deginant kurą į atmosferą išspinduliuojama daug teršalų, ypač ten, kur žmonės netvarkingai susitvarkę savo krosnis, nevalo kaminų. Mažesnis kūrenimo poreikis taip pat nulems ir mažesnį užterštumą.

Kaip tvarkosi gyventojai

Štai ponas Juozas sako, kad kaip tik planavo rudenį statyti lietuvišką rąstinuką, kaip gi jam sekasi, ar energinis sertifikatas su naujais reikalavimais jam nekelia problemų? „Manau, kad labai geras reikalavimas. Užteks čia visiems tiek dūmyt. Kai netvarkingi kaimynai pradeda kūrenti, tai negali net po savo kaimą vaikščioti neuostyti smalkių. Jei žmogus neturi pinigų net apšiltinti namo stogui, tai iš kur jis turės pinigų normaliam kurui, kūrena paskui visokias padangas“, – sako vyras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>