Aplinkosaugos pirmūnė. 2012-ųjų Žalioji Europos sostinė Vitorija-Gasteisas
Norint pasisemti įkvėpimo, kaip puoselėti ekologijos idėjas didmiesčiuose, šiais metais reikėtų dairytis į Ispanijos Baskijos regiono sostinę Vitoriją-Gasteisą. Šis miestas paskelbtas 2012-ųjų žaliąja Europos sostine.
Ketvirtis milijono Šiaurės Ispanijoje įsikūrusio Vitorijos-Gasteiso miesto gyventojų per keletą dešimtmečių įgyvendino daugybę veiksmingų pertvarkų, kurios pateikiamos kaip pavyzdys kitų miestų gyventojams. Šie pasiekimai 2012-aisiais jų namus leis vadinti ir „žaliausiu“ visos Europos miestu. Toks titulas Vitorijai-Gasteisui skirtas už įrodymą, kad šiuolaikinis miestas gali ne tik neužgožti gamtos, bet ir paversti ją neatsiejama savo dalimi.
Apjuostas žalumos
Vienas ryškiausių miesto bruožų – jo centrą juosianti „žalioji juosta“. Ji užtikrina, kad visi gyventojai nuo atviros žaliosios erdvės būtų nutolę ne daugiau kaip per 300 metrų. Iš viso žaliosios zonos sudaro net trečdalį visų miesto viešųjų erdvių.
Žaliosios juostos idėja gimė dar paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Miesto pakraščiai tuo metu atrodė gąsdinančiai – apsupti miesto plėtrą primenančių žvyrduobių, buvusių statybinių medžiagų aikštelių ir sąvartynų. Net greta augantys miškai buvo pažeisti erozijos ir gaisrų, tad aplinka šaukte šaukėsi pagalbos.
Gelbėti Vitorijos-Gasteiso priemiesčius nuspręsta įkuriant juose žaliųjų zonų tinklą. Taip vienas po kito miestą jau apjuosė penki didžiuliai parkai, o dar du projektuojami šiuo metu. Kiekvienas jų – kur kas daugiau nei pasivaikščiojimo vietos nuo triukšmo pavargusiam miestiečiui. Žaliosios juostos parkuose saugomos natūralios buveinės, stebima flora ir fauna ir taip saugoma biologinė įvairovė. Be to, parkai prikėlė priemiesčius naujam gyvenimui: buvusios nesaugios teritorijos, į kurias miestiečiai kartais bijodavo ne tik įkelti koją, bet ir pravažiuoti automobiliu, virto vietovėmis, kuriose gyventojai mielai leidžia savo laisvalaikį.
Tausojant turimus išteklius
Pasidalyti sėkminga patirtimi Vitorija-Gasteisas gali ir kitose srityje. Pietų Europos gyventojams jau seniai pažįstamą vandens stygiaus problemą miestas ėmėsi spręsti ryžtingomis taupymo programomis. Vitorija-Gasteisas užsibrėžė tikslą – pasiekti, kad vienas miesto namų ūkis per dieną sunaudotų ne daugiau kaip 110 litrų vandens. Tikslas ambicingas, tačiau per pastarąjį dešimtmetį link jo nuosekliai artėjama. Štai šiuo metu Žaliosios sostinės gyventojai per dieną sunaudoja po 118 litrų vandens. Daug investuojama į vandens kokybės ir tiekimo gerinimą, o siekiant sumažinti vandens nuostolius, rūpinamasi nuotėkio problemomis. Baskų miesto gyventojai brangina kiekvieną lašą, tad čia sėkmingai išnaudojamas gruntinis bei lietaus vanduo.
Vitorija-Gasteisas veržiasi į pirmūnų pozicijas ir viešojo transporto srityje. 40% gyventojų savo kelionėms mieste renkasi autobusus arba dviračius. O štai dviračiams ir pėstiesiems pritaikyta net 71% šalies viešosios erdvės pritaikyta pėstiesiems ir dviračiams. Miesto valdžia siekia, kad gyventojams tektų kuo rečiau ruoštis į didesnes keliones po miestą, kurioms prireiktų automobilio, todėl stengiamasi taip išplėtoti Vitorijos-Gasteiso infrastruktūrą, kad visos būtiniausios paslaugos kiekvienam miestiečiui būtų pasiekiamos pėsčiomis.
Ištikimybė aplinkai
Atsiimdama Vitorijai-Gasteisui suteiktą Žaliosios sostinės titulą, miesto tarybos narė Alba Canadas pabrėžė, kad už jį dėkoti reikia visai ne esamai miesto valdžiai. „Tai 30 metų nuoseklaus darbo rezultatas“,- kalbėjo politikė. Jos teigimu, baskų miestui pavyko pasiekti, kad rūpestis aplinkosaugos idėjomis gali visai nepriklausyti nuo politinės situacijos ir tų, kurie yra valdžioje. Jau tris dešimtmečius aplinkosauga įtraukiama į politinę savivaldybės darbotvarkę nekylant jokių klausimų, ar tikrai verta dėl jos stengtis.
Pasak Europos Sąjungos Aplinkos komisaro Janezo Potočniko, Žaliosios sostinės apdovanojimą pelnę miestai yra pavyzdys, kaip naujovėmis ir įsipareigojimais gerinti gyvenimą miestuose bei siekti miestų klestėjimo ateityje. Vitorija-Gasteiso gyventojai sako nebijantys įsipareigojimų ir žada raginti jų prisiimti ir likusią Europą.
Apie apdovanojimą
Europos žaliosios sostinės apdovanojimas nuo 2010-ųjų kasmet skiriamas miestui, puoselėjančiam aukštus aplinkos apsaugos standartus ir įsipareigojusiam tą patį daryti ir ateityje. Miestas, kuriam skiriamas titulas, įsipareigoja dalintis gerąja savo patirtimi ir populiarinti aplinkosaugos idėjas visoje Europoje.
Europos žaliosios sostinės
2013 – Nantas, Prancūzija
2012 – Vitorija-Gasteisas, Ispanija
2011 – Hamburgas, Vokietija
2010 – Stokholmas, Švedija
Komentuoti